Vizija Lietuvai

Žmonių advokatas. Lietuvos advokatas.

Įgyvendinęs savo prioritetinius tikslus, aš pakeisiu Lietuvos politinę sistemą ir priimamų sprendimų kokybę visose valstybės valdymo srityse. Man vadovaujant tapsime taikia, demografiškai, ekonomiškai, kultūriškai augančia Tauta. Lietuvoje bus daugiau laisvės.

Mieli Lietuvos žmonės,

Jums kyla klausimas, kodėl kandidatuoju į Lietuvos Prezidento pareigas? Kodėl rinkimuose verta balsuoti už mane? Kodėl NAUJAS PREZIDENTAS geriau negu senas? Šiuo laišku noriu Jums prisistatyti ir atsakyti, kodėl.

Prisimenate Baltijos kelią, iškėlusį mūsų tautą į dvasines aukštumas? Vienybę ir meilę Lietuvai, kai Sausio 13-ąją mūsų neišgąsdino nei automatai, nei tankai? Tuomet mes tikrai buvome drąsi šalis ir vieninga tauta.

Valstybę kuria tauta. Tai skelbia Konstitucija. Esu žmogus, kuris supranta šios nuostatos reikšmę ir jos nuosekliai laikosi. Toks ir būsiu valstybės vadovas.

Mano politiniai tikslai

Krašto gynyba – platus, kompleksinis ir dažniausiai konfidencialus klausimas. Mano duomenimis, aiškios strategijos, tinkamo ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų suderinimo mes neturime.

Prisiminkime pastarųjų metų įvykius ir suprasime, kur veda nemokšiškumas užsienio politikoje.

Neūkiškumas, savivalė, privačių ir viešųjų interesų painiojimas, korupcija yra mūsų valstybę graužiantis vėžys, kurį pagydyti gali tik vienas vaistas – reali valstybės politikų ir tarnautojų politinė, civilinė ar net baudžiamoji atsakomybė.

Mūsų valstybei trūksta ne pinigų, bet ūkiškumo, kompetencijos ir sąžiningumo. 2023 m. pabaigoje „Sodros“ rezervas sudarė 2,5 milijardo eurų, planuojama, kad 2024 metų pabaigoje viršys 3 milijardus eurų.

Infliacijos bangą Europoje labiausiai sukėlė tai, kad per pandemiją Europos centrinis bankas prispausdino didelį kiekį pinigų. Pandemijos metu Lietuvos biudžetas buvo pildomas ne tik naujai atspausdintų pinigų kiekiu, bet ir skolintomis lėšomis.

Praeitų metų Valstybinio audito ataskaitoje nustatyta, kad per 2018–2021 m. Elektros skirstymo operatorius (ESO) iš vartotojų surinko 160 milijonų eurų investicijoms skirtų lėšų, kurių neinvestavo. Tai reiškia, kad kiekvienas elektros energijos vartotojas ESO sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau, nei turėjo.

Lietuvai įstojus į ES, parama Lietuvos žemdirbiams ilgą laiką buvo mažesnė nei Europos senbuvių ūkininkams. 2012 metais paramą žemdirbiams – tiesiogines išmokas – Lietuvos vyriausybė dar ir „numoduliavo“, t. y. papildomai sumažino.