Europos Sąjunga – organizacija, padėjusi atstatyti sugriautą Europos valstybių ūkį po Antrojo pasaulinio karo. Europos valstybių bendroji rinka padėjo ir tebepadeda Europos valstybėms konkuruoti pasaulinėje rinkoje. 

Esu už Lietuvą Europos Sąjungoje. Tačiau nesu glaudesnės ES šalininkas. Sukurtą ekonominę sąjungą, šiuo metu Europos Sąjungą, siūloma paversti iš esmės federacine valstybe. Tai vykdoma tiek keičiant steigiamąsias ES sutartis, tiek ir plečiant ES galias įvairiais kitais būdais. Pavyzdžiui, finansiniais svertais – programomis, parama, paskolomis ir pan. – priverčiant valstybes „savanoriškai“ vykdyti ES politiką ir siūlymus, kurie nėra priskiriami ES kompetencijai. 

Aš už tai, kad ES narės – nacionalinės valstybės – išlaikytų didelį savarankiškumą. Lietuvoje turime kurti tokį gyvenimą, koks atitinka mūsų visuomenės poreikius, tradicijas, kultūrą, kuris žadina paskatas augti bei klestėti visiems ir kiekvienam. Derėtų atkreipti dėmesį į jau ne vieną dešimtmetį kritikuojamą ES demokratijos stygių. Jį matome, kai svarbiausios galios Europos Sąjungoje koncentruojamos piliečiams neatskaitingų ES biurokratų rankose. 

2024-ųjų birželį rinksime Lietuvos Respublikos atstovus į Europos Parlamentą. Skatinu rinktis tuos, kurie pasisako už nacionalinių valstybių suverenių galių išlaikymą ekonominėje Europos Sąjungoje. Paprasčiausias testas kandidatams – du klausimai: „Ar sieksite mažinti vis plečiamas ES galias ir kompetencijas? (Taip/Ne) „Ar Jūs pasisakote už glaudesnę ES? (Taip/Ne)“.

 

Aš visada gyniau žmogaus teises –  kovojau prieš neteisėtą asmenų sekimą ir jų privatumo pažeidimus, prieš žemdirbių diskriminaciją, prieš nepagrįstus ribojimus COVID pandemijos metu ir t.t. Lygiai taip pat pasisakiau ir pasisakau prieš beginklių žmonių persekiojimą.

Baltarusijoje 2020-aisiais kilo masinis žmonių persekiojimas, virtęs fiziniu žalojimu ar net susidorojimu. Mano vadovaujama Lietuvos advokatūra buvo viena pirmųjų organizacijų, reikalavusi nutraukti taikių ir beginklių žmonių persekiojimą. Plačiau apie tai – mano FB paskyroje pieš keletą metų skelbtas Lietuvos advokatūros kreipimasis:

https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=pfbid0CJTokXCnhj5KfvfcqdSndUpZwfWVuSNtQ8hmd9HwL3MCoDVXzNhGrkiocVAwCjfal&id=100017705566271

Kita vertus, aš nepritariau ir nepritariu pastarųjų kelerių metų Lietuvos užsienio politikai Baltarusijos atžvilgiu. Sužlugdėme ilgalaikę sudėtingų santykių su Baltarusija strategiją – ją atidavėme Rusijos įtakai. Šiandien reali siena su Rusija jau ne tik Kaliningradas, bet ir beveik 700 kilometrų siena su Baltarusija, priartėjusi per keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus.

Apibendrinimas:

Ignas Vėgėlė visada kovojo už žmogaus teises. Jas gynė COVID pandemijos metu, kovojo prieš neteisėtą asmenų sekimą ir jų privatumo pažeidimus, prieš žemdirbių diskriminaciją ir t.t. Taip pat pasisakė prieš beginklių žmonių persekiojimą Baltarusijoje. Tačiau jis nepritaria pastarųjų kelerių metų Lietuvos užsienio politikai Baltarusijos atžvilgiu, nes ji sužlugdė ilgalaikę sudėtingų santykių su Baltarusija strategiją ir atidavė Baltarusiją Rusijos įtakai.

Šalia mokslinės, pedagoginės ir teisininko karjeros, nemažai laiko skiriu visuomeninei veiklai. Laikausi nuostatos, kad tik būdami pilietiškai aktyvūs ir visuomeniški galime pasipriešinti neteisingumui, padėti vargstantiems žmonėms, ginti pažeistas žmogaus teises, stabdyti neteisėtą susidorojimą ir persekiojimą, kitaip gerinti mūsų visuomenę ir valstybę, tobulinti ir gražinti mūsų kraštą. Esu nemažai nuveikęs visuomeniniais pagrindais, t.y.  neatlygintinai. Tačiau savo darbų plačiai neviešinau, nes siekiau ne reklamuotis , o padėti žmonėms, pakeisti ydingą teisinį reguliavimą ar pagerinti institucijų darbą. 

Keli mano aktyvios veiklos pavyzdžiai:

  1. Sėkmingai apgyniau signatarus R. Ozolą, A. Medalinską ir B. Genzelį, kurie buvo neteisėtai persekioti dėl mitingo organizavimo: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mitinga-prie-seimo-organizave-amedalinskas-rozolas-ir-bgenzelis-atsidure-teisme.d?id=58661627
  2. Pasisakiau prieš primygtinį LGBT idėjų propagandą ir diegimą į mūsų visuomenės kultūrą. Dėl tvirtos ir atviros pozicijos mane pasmerkė Lietuvos gėjų lyga, vėliau dėl to patyriau persekiojimą Europos Tarybos asamblėjoje: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvos-zmogaus-teisiu-asociacija-56-322906
  3. Skundas Europos Komisijai dėl neteisėto Seimo sprendimo netaikyti partijoms Viešųjų pirkimų įstatymo. Mano įsitikinimu, išskirdamas partijas, Seimas pažeidė konstitucinį lygiateisiškumo, teisinės valstybės bei atvirumo visuomenei principus. Dėl šio skundo Seimas buvo priverstas atsitraukti ir šį neteisėtą reguliavimą pakeisti.
    https://www.alfa.lt/straipsnis/14807674/ek-skundziamas-leidimas-lietuvoje-partijoms-netaikyti-viesuju-pirkimu-istatymo.
  4. Bylos Lietuvos teismuose, skundas Europos Žmogaus Teisių Teismui prieš neteisėtą asmenų persekiojimą ir kitas neteisėtas kriminalinės žvalgybos veikas bei teisinį reguliavimą. Skundas tebenagrinėjamas Europos Žmogaus Teisių Teisme. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/advokatai-kyla-i-puolima-nekontroliuojamo-sekimo-seselis-dengia-lietuva-56-1149054
  5. Gyniau Lietuvos žemdirbius nuo diskriminacijos. Po ilgo teisminio bylinėjimosi nacionaliniuose teismuose, vėliau Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, po to vėl nacionaliniuose teismuose pasiektas laimėjimas dėl papildomų 10 proc. išmokų išmokėjimo visiems žemdirbiams. https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2015/11/12/news/lietuvos-ukininkai-neteko-paramos-nes-suklydo-vertejai–2846031

Eidamas Advokatų tarybos pirmininko pareigas, sukūriau pagalbos socialiai remtiniems žmonėms tradiciją. Kasmet prieš šv. Kalėdas, bendradarbiaudami su Caritas, šimtai advokatų siūlo nemokamą teisinę pagalbą žmonėms, kuriems advokato paslaugos yra sunkiai pasiekiamos. Ši tradicija tęsiasi jau beveik dešimtmetį.

Apibendrinimas:

Ignas Vėgėlė iki tapdamas viešuoju asmeniu daug veikė kaip visuomeniškai aktyvus pilietis. Jis gynė ir apgynė ne vieno asmens pažeistas žmogaus teises, atstovavo neteisėtai persekiojamiems asmenims Lietuvos teismuose ir EŽTT, pasisakė prieš moralinių mūsų visuomenės nuostatų keitimą ir t. t. Neretai jis tai darė tik visuomeniniais pagrindais, be jokio atlygio. Plačiai apie savo darbus neskelbė, nes siekė ne reklamuotis, o padėti žmonėms, pakeisti ydingą teisinį reguliavimą ar pagerinti institucijų darbą.

Stiprioje ir augančioje visuomenėje turime rūpintis vieni kitais, padėti ir paremti. Vinstonas Čerčilis išmintingai sakė: „Mes pragyvename iš to, ką gauname, bet gyvename iš to, ką duodame”. Filantropinė arba labdaringa veikla turi būti skatinama, todėl ji turi būti skaidri ir nekelti net menkiausių abejonių.

Vos atėjusi į valdžią I. Šimonytė kartu su tuomečiu Seimo finansų komiteto pirmininku M. Majausku pasiūlė keisti labdaros ir paramos reguliavimą, o Seimas skubos tvarka šiuos siūlymus priėmė.

Naujasis reguliavimas leido gavusiems paramą fiziniams asmenims jos neapskaityti ir nedeklaruoti. Be to, pripažino teisėta parama bet kokią piniginę paramą, kuri pervedama pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims į kai kurias užsienio valstybes.

Viešai kritikuodamas galiojusį reguliavimą, rūpinausi, kad parama būtų skaidri ir valstybės institucijų kontroliuojama. Mano nuomonei, kad labdaros ir paramos reguliavimas buvo neskaidrus, pritarė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Valstybinė mokesčių inspekcija pripažino, kad neturi galimybių patvirtinti, kokiems fiziniams asmenims ir kokio dydžio parama buvo suteikta.

Ministrė E. Dobrowolska už neskaidraus labdaros ir paramos reguliavimo kritiką p. Tapino prašymu man iškėlė drausmės bylą. Tačiau byla subliuško – konstatuota, kad etikos nepažeidžiau. Paradoksalu, kad šiais metais pati E. Dobrowolska pasiūlė naikinti šį neskaidrų reguliavimą. Vyriausybė tam pritarė, o Seimas artimiausiu metu dėl to balsuos.

Apibendrinimas:

Ignas Vėgėlė rūpinosi, kad parama būtų kuo efektyvesnė ir skaidresnė – kad nesąžiningi labdaros ir paramos rinkėjai nepasinaudotų neskaidriu reguliavimu. Igno Vėgėlės nuomonei, kad reguliavimas neskaidrus, pritarė STT, patvirtino VMI, o vėliau – Vyriausybės siūlymu Seimo komitetas pateikė išvadą, kad reguliavimas turi būti panaikintas. Seimas netrukus dėl to balsuos. Pagal p. Tapino skundą ministrės E. Dobrowolskos iškelta drausmės byla Ignui Vėgėlei subliuško. Konstatuota, kad Ignas Vėgėlė etikos nepažeidė.

Advokatų tarybos pirmininko rinkimai yra, ko gero, patys demokratiškiausi rinkimai mūsų valstybėje. Kiekvienas advokatas turi teisę balsuoti tiesioginiuose slaptuose pirmininko rinkimuose, kiekvienas turi teisę kandidatuoti. Patys advokatai sudaro balsų skaičiavimo komisiją, ji pildoma kiekvienu to pageidaujančiu kandidatu, visa komisija tvirtinama visuotiniame susirinkime. Nugalėtojas skelbiamas po kelių valandų pasibaigus balsavimui, kai komisija suskaičiuoja rezultatus. 2014 metais balsavimas vyko realiu laiku, fiziškai užpildant ir į balsadėžes įmetant balsavimo biuletenius. Pirmininkui nenustatomas joks cenzas, išskyrus 10 metų advokato profesinės patirties.

2014 metais, kai liko tik savaitė iki rinkimų, bendramokslis paragino mane kandidatuoti. Likus trims dienoms iki rinkimų apsisprendžiau kandidatuoti į Advokatų tarybos pirmininkus.

Į Advokatų tarybos pirmininkus pretendavo tuometinis pirmininkas ir dar 5 advokatai. Pirmajame ture likau antras. Antrajame rinkimų ture balsų dauguma buvau išrinktas Advokatų tarybos pirmininku. Po ketverių metų kandidatavau antrai, paskutinei kadencijai. Įvertinę mano darbo rezultatus, 2018 metais advokatai pirmininku mane išrinko pirmajame ture, atiduodami daugiau nei 80 proc. savo balsų.

Advokatai mane rinko Pirmininku būtent dėl to, kad buvau ir likau nepriklausomas nuo jokių interesų grupių.

Apibendrinimas:

Advokatai renka Advokatų tarybos pirmininką tiesiogiai, slaptu balsavimu advokatų visuotiniame susirinkime. Pirmai kadencijai Ignas Vėgėlė buvo išrinktas Pirmininku antrajame ture, nugalėdamas tuometį Advokatų tarybos pirmininką. Įvertinę Igno Vėgėlės darbo rezultatus, antrajai (paskutiniajai) kadencijai Lietuvos advokatai išrinko Igną Vėgėlę pirmininku jau pirmajame ture, atiduodami daugiau nei 80 proc. savo balsų. Advokatai Igną Vėgėlę rinko Advokatų tarybos pirmininku būtent dėl to, kad jis buvo ir liko nepriklausomas nuo jokių interesų grupių.

Žemė yra kiekvienos Tautos turtas. Valstybės teritorija yra vienas iš esminių valstybės požymių. Kiekviena valstybė pati sprendžia, ar suteikti teisę įsigyti žemę savo piliečiams, ar tai drausti, arba riboti įsigijimą dėl tam tikrų sąlygų ar teritorijų.  Europos Sąjungoje draudžiama nustatyti diskriminacines sąlygas žemės įsigijimui vietos piliečiams ir kitų ES valstybių piliečiams – tai esminis laisvo kapitalo judėjimo reikalavimas.

ES teisė neleidžia visiškai uždrausti žemės pardavimo kitų ES valstybių piliečiams, jei teisė įsigyti žemę suteikiama vietos piliečiams. Nei viena Europos Sąjungos valstybė neturi teisės ir nėra nustačiusi absoliutaus draudimo (draudžiant įsigyti visą žemę visiems užsieniečiams, bet tokią teisę paliekant tik piliečiams). Šią taisyklę žinojo visi politikai, balsavę dėl stojimo į Europos Sąjungą. (Beje, mūsų „referendumas” dėl stojimo į ES su skalbimo milteliais ir alumi tebėra gėdingas sąžiningo ir nepriklausomo balsavimo referendume pavyzdys).

Žemės pardavimą Europos Sąjungos piliečiams pagal ES teisę galima tik riboti. Gerai išmanydamas Europos Sąjungos teisę esu pabrėžęs, kad ES teisė neleidžia absoliutaus žemės pardavimo užsieniečiams draudimo, tačiau ES valstybės narės gali pardavimą riboti. Todėl būtina nustatyti aiškius pardavimo ribojimo kriterijus. Pavyzdžiui, tam tikros paskirties žemei, tačiau svarbu, kad tokie ribojimai negali būti diskriminaciniai. Iš dalies pagal mano siūlymus buvo suformuluotas apribojimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams, tačiau įtraukta ne viskas. Mano nuomone, galima buvo nustatyti gerokai griežtesnes taisykles.

Tais pačiais 2013 metais, kai vyko diskusijos dėl žemės užsieniečiams pardavimo, vadovaudamasi Europos Komisijos sprendimu Lietuvos valdžia stipriai apkarpė paramą žemdirbiams už 2012 metus. Tuomet kaip advokatas gyniau ir apgyniau Lietuvos žemdirbius nuo neteisėtos diskriminacijos. Įrodėme, kad neteisi buvo ir Lietuvos valdžia, ir Europos Komisija. Po ilgo teisminio bylinėjimosi nacionaliniuose teismuose, vėliau Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, po to vėl nacionaliniame teisme pasiekėme laimėjimą dėl papildomų 10 proc. tiesioginių išmokų skyrimo visiems Lietuvos žemdirbiams.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2015/11/12/news/lietuvos-ukininkai-neteko-paramos-nes-suklydo-vertejai–2846031

Apibendrinimas:

ES teisė neleidžia visiškai uždrausti žemės pardavimo kitų ES valstybių piliečiams, jei teisė įsigyti žemę suteikiama vietos piliečiams. Nei viena Europos Sąjungos valstybė neturi teisės ir nėra nustačiusi absoliutaus draudimo (draudžiant įsigyti visą žemę visiems užsieniečiams, bet tokią teisę paliekant tik piliečiams), nes toks reguliavimas pažeistų pamatinius ES principus. Ignas Vėgėlė siūlė nustatyti aiškius kriterijus žemės pardavimo ribojimui. Iš dalies pagal jo siūlymus buvo suformuluotas apribojimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams, tačiau įtraukta ne viskas, ką jis siūlė, nes, jo manymu, galima buvo nustatyti gerokai griežtesnes taisykles.

Tai, kad mano vizija, idėjos, siūlymai sulaukia plačios paramos visuomenėje, rodo, jog einu teisingu keliu, nes noriu įgyvendinti ne savo asmeninius ar siaurų grupių interesus, bet dirbti visai Lietuvai ir jos žmonėms.

Tačiau siekiant diskredituoti politinius konkurentus ar idėjinius oponentus, kurių politinė vizija atliepia didelės dalies rinkėjų lūkesčius, neretai klijuojama „populisto“ etiketė. Paprastai šis epitetas išsakomas nepateikiant argumentų kodėl „populisto“ skelbiamos idėjos, siūlymai, pažadai ar kritika valdžiai, yra nepagrįsti. Įvardinimas „populistu“ dažnai yra ad hominem, t.y. nukreiptas į asmenį, o ne jo skleidžiamas idėjas.

Demokratijos ašis yra politikų pastangos būti populiariais tarp rinkėjų. Bandymas paversti žodį „populistas“ žeminančiu iš esmės yra antidemokratinis. Kritikai, skirstydami visuomenės veikėjus ar politikus į pirmarūšius ir antrarūšius, iš tiesų į šias grupes suskirsto visą visuomenę. Neretai tie patys kritikai visuomenę dalija į elitą, išsilavinusius ir „šunaują“, „vatnikus“, „budulius“ ar pan. Tai ne šiaip nemandagu, bet ir pavojinga mūsų nedidelei valstybei, kurioje turime siekti kuo didesnio sutarimo dėl principinių vertybinių, kultūrinių, ekonominių ar socialinių pasirinkimų.

Tiesa, ne visi politikai ar pareigūnai vienodai gerai geba valdyti valstybę. Tinkamiausiai gebėjimus valdyti valstybę parodo politikų darbai. Jei tai būsimieji politikai ar pareigūnai – būtina vertinti asmens erudiciją, reputaciją, patirtį, pasiūlymus.

Kai politologai, nuomonės formuotojai (vadinami influenceriai) ar politikai mano atžvilgiu išsako vertinimą „populistas“, aš į jį reaguoju kaip į savotišką komplimentą. Taip, man rūpi tos problemos, kurios rūpi daugeliui mūsų šalies piliečių. Taip, aš jaučiu pareigą drąsiai kalbėti apie šias problemas ir apie tai, kad jas didele dalimi lėmė ydingi valstybę valdančių ir valdžiusių politinių jėgų sprendimai arba problemų nesprendimas. Taip, aš žadu dėti visas pastangas, kad į visuomenės skaudulius politikai reaguotų, tam būtina keisti ir ydingą politinę sistemą.

Populizmas – (pranc. populisme < lot. populus – liaudis): skelbimas idėjų, politinių, ekonominių ir kitokių pažadų populiariais, įtaigiais šūkiais, atitinkančiais daugumos lūkesčius, siekiant visuomenės paramos ir, jai padedant, – valdžios.

https://www.lietuviuzodynas.lt/

Apibendrinimas:

Demokratijos ašis yra politikų pastangos atliepti gyventojų lūkesčius, atstovauti jų interesams, būti populiariais tarp rinkėjų. Bandymas paversti žodį „populistas“ žeminančiu yra iš esmės antidemokratinis. Skirstant politikus į pirmarūšius ir antrarūšius iš tiesų taip skirstomi juos palaikantys piliečiai. „Populistas“ – komplimentas Ignui Vėgėlei, nes rodo, kad jo vizija sulaukia didelės visuomenės narių paramos; kad jis dirba ne siaurų grupių, bet visos visuomenės interesams.

Dėl pandemijos valdymo savo poziciją stengiausi tinkamai subalansuoti, pabrėždamas demokratinių vertybių ir pamatinių žmogaus teisių ir laisvių išsaugojimo svarbą. Šią poziciją gyniau nuosekliai ir principingai. Be to, pandemijos pradžioje visuomenę veikė didžiulė naujos ligos baimė ir nežinia: viena vertus, kai kurioms žmonių grupėms liga buvo pavojinga, kita vertus, pas mus atkeliavo COVID vakcinos, kurių klinikiniai tyrimai dar nebuvo baigti, nors tuo metu  valstybės institucijos teigė priešingai. Puikiai supratau, kad vakcinos, kaip ir bet koks kitas vaistas, gali sukelti ne tik norimą poveikį, bet ir nepageidaujamų reakcijų.

Tokioje situacijoje itin svarbu, kad kiekvienas žmogus galėtų pasirinkti, žinodamas visą – ir  palankią, ir nepalankią – informaciją. Deja, dalis informacijos buvo nutylima ir cenzūruojama. Tvirtai pasisakiau už biomedicinos teisėje ir etikoje  fundamentaliai svarbų laisvą ir informuotą asmens sutikimą. Kategoriškai pasisakiau prieš prievartą.

Kaip ir pandemijos metu, taip ir dabar esu tikras, kad didele dalimi pandemijos valdymas Lietuvoje buvo teisiškai ydingas. Nebuvo paisyta pamatinių vertybių, buvo iškreiptas demokratinis valdymas, neproporcingai apribotos esminės žmogaus teisės (teisė į sveikatos priežiūrą, darbą, mokslą, viešąsias paslaugas, judėjimą, susirinkimų laisvę, teisė į privatų asmens gyvenimą ir kt.). Įvestas „galimybių pasas“ pažeidė visų asmenų lygybės principą ir nepagrįstai diskriminavo bei suskaldė  visuomenę.

Bendradarbiavau su aukščiausios kvalifikacijos farmakologijos, klinikinių tyrimų, kardiologijos, onkologijos, imunologijos ir visuomenės sveikatos specialistais. Valstybės institucijos tokios komandos neturėjo ir kai kuriais atvejais pasikliovė medicininio išsilavinimo neturinčiais asmenimis. Vietoje to, kad įsiklausytų, valdžios atstovai kartu su įtakingais nuomonės formuotojais menkino, žemino, nekreipė dėmesio net tuomet, kai atvykome į Seimą skaityti duomenimis ir argumentais grįstų pranešimų ar kreipėmės į Prezidentą su šimtu tūkstančių gyventojų parašų. Visa tai turėjo įtakos vieniems iš prasčiausių COVID valdymo rezultatų visame pasaulyje (The Economist ir Our World in Data duomenys). Vis dėlto mūsų argumentai ir ryžtas nenuėjo veltui. Didžiulio visuomenės palaikymo dėka pasiekėme realių rezultatų: vieni pirmųjų Europoje panaikinome galimybių pasą, pasipriešinome galimybių paso įvedimui vaikams, privalomam gydytojų skiepijimui ir t.t.

Apibendrinimas:

Igno Vėgėlės kritikavo teisiškai ydingą pandemijos valdymą – nepaisyta Konstitucijos bei įstatymų, teisinės valstybės principo, neproporcingai apribotos konstitucinės žmogaus teisės, „galimybių pasas“ pažeidė visų asmenų lygybės principą ir nepagrįstai diskriminavo bei suskaldė visuomenę. Vakcinų atžvilgiu jis daugiausiai pasisakė už laisvą ir informuotą asmens sutikimą – kategoriškai prieš prievartą. Jo medicininiai teiginiai buvo pagrįsti medikų patarimais ir moksliniais tyrimais.

Neįtikėtina, bet vienose socialinių tinklų grupėse teigiama, kad esu proamerikietiškas, o kitose – kad prorusiškas. Atvirai ir drąsiai sakau – esu prolietuviškas! Niekada nebuvau, nesu ir nebūsiu įsipareigojęs jokiai kitai valstybei, tik Lietuvai.

Visa mano visuomeninė ir profesinė veikla yra atvirai ir be pagražinimų aprašyta mano biografijoje. Visada buvau ir esu visuomeniškai aktyvus ir niekada nebijojau ir nebijau kritikuoti nepagrįstus valdžios sprendimus, priešintis neteisingiems institucijų veiksmams, ginti žmogaus teises. Nesu parankus valdžios pozicijas užimantiems asmenims, tad man lipdo ir toliau lipdys kokios tik pakliūva „etiketes“ , kad išstumtų mane, o ir kitus atvirai ir drąsiai kalbėti nebijančius, iš viešosios erdvės. Tai sovietmečio laikų praktika, kai buožėmis, buržuaziniais nacionalistais ar fašistais buvo išvadinami sovietinės sistemos kritikai, disidentai ir kiti sovietams neparankūs asmenys. Apmaudu, kad toji praktika grįžo.

Gandai apie mano tariamą proamerikietiškumą kilo dėl to, kad 2004 m. drauge su kitais aktyviais jaunuoliais dalyvavau JAV Vyriausybės programoje apie JAV politinę ir visuomeninę sistemą. Panašias savo šalių pristatymo keliones su pažintine programa organizuoja daugelis valstybių. Į jas kviečiami verslo atstovai, politikai, turistinių kelionių organizatoriai ar menininkai. Programos dalyviams pristatomi socialiniai, kultūriniai, politiniai ir ekonominiai šalies ypatumai siekiant, kad užsieniečiai tą šalį pamėgtų ir teigiamai apie ją atsilieptų. Kelionė į JAV buvo informatyvi, įdomi, nes kiekvienas galėjo susiformuoti savo požiūrį į JAV visuomenę, politiką, teisinę sistemą, žiniasklaidą, įvertinti pozityvius ir negatyvius aspektus. Tai buvo pažintinė programa, ji įvyko prieš 20 metų, ir tas faktas niekaip neįpareigoja manęs tarnauti JAV interesams. Apsilankymas kitoje/kitose šalyse, siekiant susipažinti, kaip ten veikia politinė-visuomeninė sistema, nesukuria jokių prielaidų tai šaliai įsipareigoti.

Na, o prorusiškumo etiketės prikabinimo istorija susijusi su mano kritika dabartinei valdžiai.   Prisiminkim pandemijos laikotarpį, kurį esu įvardinęs kaip valstybinį totalitarizmą, kadangi tuo metu įsigalėjo neproporcingas žmogaus teisių ir laisvių suvaržymas, o jam pasipriešinę žmonės buvo išvadinti „antivakseriais“. Rusijai užpuolus Ukrainą, pandemija kaip ir „dingo“, bet valdžios priešiškumas tiems, kas gynė visuomenę nuo valdžios savivalės, išliko, tik vietoj „antivakserių“ jiems imta lipdyti „vatnikų“ etiketes.

Aš į „prorusiškų“ gretas buvau įrašytas po to, kai viešai pareikalavau, kad būtų grąžintas ankstesnis skaidrus Labdaros ir paramos įstatymas, kurio keitimą inicijavo į valdžią vos atėjusi I. Šimonytė, o Seimas skubos tvarka jį priėmė. Naujoji tvarka leido fiziniams asmenims, kurie gavo paramą, jos nedeklaruoti ir neapskaityti. Be to, teisėta parama buvo pripažinta bet kokia parama, kuri pervedama pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, registruotiems tam tikrose užsienio valstybėse. Kad trūksta skaidrumo, pripažino Specialiųjų tyrimų tarnyba, tai atskleidė ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Bet ministrė E. Dobrowolska p. Tapino skundo pagrindu už šio neskaidraus Labdaros ir paramos įstatymo kritiką man iškėlė drausmės bylą. Šią bylą vertinau ir vertinu kaip politinę, t.y. persekiojimą už kritiką. Po daugiau nei metų bylinėjimosi, ji buvo nutraukta konstatavus, kad jokių reikalavimų nepažeidžiau.

Paradoksalu, kad šiomis dienomis Teisingumo ministerija, vadovaujama tos pačios E. Dobrowolskos, šį mano kritikuotą Labdaros ir paramos reguliavimą pasiūlė naikinti. Vyriausybė tam jau pritarė, o Seimas artimiausiu metu dėl to balsuos.

Žinau, kad esu nepatogus įvairioms galios bei įtakos grupėms – ir toms, kurios jau įsitvirtinusios ir siekia išlaikyti valdžią savo rankose, taip pat ir toms, kurios nori Lietuvą užvaldyti. Todėl sulaukiu prieštaringų „etikečių“ iš abiejų pusių. Dar kartą kartoju, kad aš neatstovauju jokiai politinei partijai ar politiniam interesui. Nesu įsipareigojęs jokiam stambiam verslui ar ekonominei grupei. Tuo labiau nesu įsipareigojęs jokiai užsienio valstybei ar bet kokiai specialiajai ar saugumo tarnybai.

Apibendrinimas:

Ignas Vėgėlė yra prolietuviškas. Visada dirbo Lietuvai ir niekada nebuvo įsipareigojęs jokiai kitai valstybei. 2004 metais kartu su kitais aktyviais jaunuoliais Ignas Vėgėlė dalyvavo JAV Vyriausybės programoje apie JAV politinę ir visuomeninę sistemą. Viena pažintinė kelionė į JAV niekaip neįpareigoja Igno Vėgėlės tarnauti ne Lietuvos, bet JAV interesams. Prielaidos apie kitokias sąsajas su JAV (ar kitomis užsienio valstybėmis) neturi jokio faktinio pagrindo.
Karo Ukrainoje metu visiems kritikavusiems netinkamus Lietuvos valdžios sprendimu, pradėtos klijuoti prorusiškumo etiketės. Dėl kritikos naujajam neskaidriam Labdaros ir paramos įstatymui toji etiketė buvo priklijuota ir Ignui Vėgėlei. Tačiau jis, nepaisant etikečių, kryptingai siekė, kad parama būtų kuo efektyvesnė ir skaidresnė. Igno Vėgėlės nuomonei, kad reguliavimas neskaidrus, pritarė STT, patvirtino VMI, ir galiausiai Teisingumo ministerijos siūlymu, kurį Vyriausybė pateikė Seimui, nuspręsta šį reguliavimą naikinti. Seimas netrukus dėl to balsuos.
Ignas Vėgėlė yra nepatogus ir Lietuvoje jau įsitvirtinusioms jėgoms, kurios siekia ir toliau išlaikyti savo galią, taip pat ir toms, kurios nori Lietuvą užvaldyti. Todėl jis iš abiejų pusių sulaukia prieštaringų insinuacijų.