Nuo vienos ideologijos išsivadavome, apgynėme savo laisvę. Bet dabar ateina naujos ideologinės kolonizacijos, vykdomos ne su tankais, bet su pseudomoksliniais argumentais, užsakomąja ideologine propaganda spaudoje, bei valstybės institucijų daromu spaudimu, laikas.
Popiežius Pranciškus yra nukalęs ideologinės kolonizacijos terminą. Pasak popiežiaus, ideologinė kolonizacija siekia suvilioti, priversti tikėti idėja, neatitinkančia objektyvios tiesos ir realybės. Taip kolonizuojami žmonių protai. Šiandien tokią ideologinę kolonizaciją matome, kai Rusijos žmonės verčiami tikėti, kad vykstantis karas yra teisingas.
Tačiau ideologinė kolonizacija vyksta ir laisvuose Vakaruose. Ji išreiškiama gender ideologijos terminu. Ši ideologija tvirtina, kad visuomenė ir kultūra primeta lyčių vaidmenis vyrams ir moterims, ir tie vaidmenys niekaip nesusiję su biologiniais skirtumais tarp lyčių.
Iš to kyla tiek įsitikinimas, kad lytį galima pakeisti, tiek tai, kad ji apskritai niekaip nesusijusi su biologine žmogaus tikrove (ji yra pasirenkama).
Tokia samprata remiasi Stambulo konvencija, kurioje nurodoma, jog asmenys negali būti diskriminuojami dėl lyties raiškos ir lyties tapatybės, o taip pat Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, kurioje siekiama vaikus mokinti apie teisę rinktis lytinį tapatumą.
Jei Stambulo konvenciją, sutelkus nevyriausybinių organizacijų jėgas, ir mobilizavus visuomenę, pavyko atremti, tai Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa buvo priimta ir įgyvendinama Lietuvos mokyklose.
„Lytinis tapatumas“ tarptautinėje terminijoje angliškai įvardijamas kaip „gender identity“, reiškia „asmeninį ir vidinį jautimąsi vyru, moterimi arba kuo nors kitu.“
Kol kas Lietuvoje vadinti Šarūne norinčiu būti Arūną Šarūne spaudžia tik „minkštasis įstatymas“, tačiau jei įsigalėtų Stambulo konvencija, įstatymas taptu kietu. Mokinys, nesutinkantis Arūno asmenyje matyti Šarūnę ir taip jį vadinti, susilauktų teisinių sankcijų. Arba jo tėvai. Todėl šią ideologinę programos dalį yra būtina atšaukti, o Stambulo konvencijos – nepriimti.
Ideologinė kolonizacija netoleruoja nuomonės, kuri neatitinka jos įsivaizduojamos realybės, o ją kritikuojančius ar paprasčiausiai kitaip manančius siekia užčiaupti. Jau dabar tam yra pasitelkiama valstybės institucinė galia. Rengimo šeimai asociacija buvo persekiojama už mintį, jog lyties tapatumo sutrikimą gali lemti socialiniai tinklai. VDU profesorė Birutė Obelenienė, buvo nušalinta nuo Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos mokytojų rengimo, nes pateikė neideologizuotu požiūriu paremtą poziciją apie žmogaus lytiškumo samptrata. Su psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku yra siekiama susidoroti už mintį, jog galima homoseksualaus potraukio psichoterapinė įveika ir tokias psichoterapijos paslaugas to norintiems galima teikti.
Visais šiais atvejais asmenys ir institucijos buvo persekiojamos dėl jų turimos ir propaguojamos pasaulėžiūros. Todėl tampa gyvybiškai svarbu užtikrinti asmens sąžinės ir įsitikinimų laisvę. Teisę tikėti savo akimis, kad Arūnas yra vyras, o ne moteris, reikės apginti būsimame Seime.
