Prof. dr. Igno Vėgėlės kreipimasis į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę

Dėl elektros energijos vartotojų 160 mln. Eur permokos

Lietuvos Respublikos Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei

Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius

El. pašto adresas: generaline.prokuratura@prokuraturos.lt

2024 m. sausio 11 d.

Vilnius

DĖL ELEKTROS ENERGIJOS VARTOTOJŲ 160 MLN. EUR PERMOKOS

AB „ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS“

            2023 m. Valstybės kontrolė, siekdama įvertinti, ar elektros energetikos sektorius valdomas užtikrinant visuomenės interesus, savo kompetencijos ribose atliko elektros energetikos sektoriaus valstybinį auditą (toliau – Auditas), kurio rezultatai yra išdėstyti Valstybės kontrolės parengtoje ir viešai paskelbtoje 2023 m. spalio 24 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-6 (toliau – Audito ataskaita). Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė Audito ataskaitoje, be kita ko, nurodė, jog Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), 2022 m. spalio 15 d. atlikusi vertinimą, nustatė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) 2018–2021 m. gauta investicijų grąža viršijo Tarybos nustatytą dydį 160,2 mln. Eur dėl faktiškai atliktų mažesnių investicijų (šiuo metu ESO vienintelis akcininkas yra iš dalies privati AB „Ignitis grupė“, valdanti 100 proc. ESO akcijų, o aptariamuoju laikotarpiu tai buvo valstybės [daugiau nei 90 proc.] bei privačių asmenų valdoma įmonė). Tokiu būdu, kaip nurodoma Audito ataskaitoje, kiekvienas elektros energijos vartotojas 2018–2021 m. įmonei ESO sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau nei turėjo sumokėti.

            Reaguodama į visuomenėje didelį rezonansą sukėlusias Valstybės kontrolės Audito ataskaitos išvadas, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė 2023 m. spalio 26 d. pavedė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui atlikti išsamų situacijos vertinimą, po kurio bus sprendžiama, ar būtina taikyti viešojo intereso gynimo priemones. [1]

            Šiuo viešu laišku kreipiuosi į Generalinę prokurorę, prašydamas ne tik įvertinti būtinybę taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bet ir ištirti, ar viešai paaiškėjusiuose faktuose ir institucijų bei jos pareigūnų veiksmuose (ar neveikime) nėra nusikaltimo sudėties požymių.

            Dėl viešai paskelbtų faktų

Pirma, 2023 m. lapkričio 8 d. Taryba savo interneto svetainėje[2] viešai paskelbė, kad bendradarbiaudama su ESO sumodeliavo 2016‒2021 m. ESO investicijas, reikalingas tinkamai atnaujinti ESO valdomą infrastruktūrą bei taip pagerinti elektros energijos tiekimo kokybę vartotojams ir, kad, įgyvendinus ESO suplanuotas investicijas, įmonės ESO reguliuojamo turto vertė turėjo siekti 1,38 mlrd. Eur. Šio kreipimosi kontekste svarbu pabrėžti, jog Taryba jos paskelbtame informaciniame pranešime nurodė, kad: (1) 2021 m. atlikus vertinimą, paaiškėjo, jog ESO investavo beveik 30 proc. mažiau lėšų nei buvo planuota, todėl buvo gauta 213,7 mln. Eur daugiau pelno ir nusidėvėjimo sąnaudų nei planuota; (2) ESO, vykdydama Tarybos sprendimą, jau yra grąžinusi gyventojams 53 mln. Eur per mažesnius elektros energijos skirstymo paslaugos tarifus.

            Taigi pirmiau Tarybos viešai paskelbta ir visuomenei pristatyta informacija suteikia pagrindą daryti šias išvadas:

            Išvada Nr. 1 Elektros energijos vartotojai per 2016-2021 m. įmonei ESO iš viso permokėjo 213,7 mln. Eur, iš kurių 53 mln. Eur, pasak Tarybos pranešimo, elektros energijos vartotojams jau yra grąžinti per mažesnius elektros energijos skirstymo paslaugos tarifus.  

            Išvada Nr. 2 Elektros energijos vartotojams negrąžinta permokos dalis 2023 m. lapkričio 8 d. sudarė 160,7 mln. Eur.

            Antra, 2023 m. lapkričio 8 d. informaciniame pranešime Taryba, be kita ko, nurodė, jog, įvertinusi ESO pateiktą informaciją ir atsižvelgdama į Audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl vartotojų apsaugos, įmonės finansinio tvarumo, investicijų į elektros energijos skirstomąjį tinklą, sprendimą dėl 160 mln. Eur „grąžinimo vartotojams grafiko“ numato priimti iki šių metų pabaigos. Viešai buvo skelbta, kad grąžinimas gali būti išdėstytas per 15 metų periodą. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą ne tik dėl kilusios skolos, bet ir dėl  planuojamo vartotojų permokos įmonei ESO vadinamojo „grąžinimo vartotojams grafiko“. Praėjus lygiai mėnesiui, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d., Taryba jos interneto svetainėje[3] paskelbė informacinį pranešimą, kuriame nurodė, kad, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės, Seimo Ekonomikos bei Audito komitetų pateiktas rekomendacijas, parengė likusios, vartotojams dar negrąžintos jų permokos ESO dalies – 157,7 mln. Eur grąžinimo vartotojams grafiką ir kad buitiniams vartotojams apskaičiuota suma būtų grąžinama per 2,5 metų, o nebuitiniams – per 7,5 metų, pradedant nuo 2024 m. antrojo pusmečio.

            Taigi pirmiau pristatyta ir  Tarybos viešai paskelbta informacija suteikia pagrindą daryti šias išvadas:

            Išvada Nr. 3 Taryba buvo parengusi elektros energijos vartotojams dar negrąžintos permokos dalies „grąžinimo vartotojams grafiką“ – buitiniams vartotojams apskaičiuota suma būtų grąžinama per 2,5 m., o nebuitiniams – per 7,5 m., pradedant nuo 2024 m. antrojo pusmečio.

            Išvada Nr. 4 Elektros energijos vartotojams grąžintinos vartotojų permokos bendra suma nuo 160,7 mln. Eur[4] per vieną mėnesį dėl viešai neatskleistų priežasčių sumažėjo iki 157,7 mln. Eur, t. y. 3 mln. Eur[5].

            Trečia, visuomenės informavimo priemonės ir ESO viešai skelbia, kad ESO aptariamu laikotarpiu, t. y. 2016–2021 m., įmonės akcininkams iš viso išmokėjo 258 mln. Eur dividendų, iš kurių, pasak ESO, 93 proc. buvo sumokėti į valstybės biudžetą ir 7 proc. – smulkiesiems įmonės akcininkams.[6]

            Visuomenės informavimo priemonėse ir ESO viešai paskelbta informacija suteikia pagrindą daryti šią išvadą:

            Išvada Nr. 5 2016–2021 m. ESO įmonės akcininkams išmokėta dividendų bendra suma – 258 mln. Eur didžiąja dalimi sudaryta iš neatliktų suplanuotų ir Tarybos patvirtintų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą, kurios sudarė 213,7 mln. Eur. Šia suma buvo padidintas įmonės ESO pelnas 2016–2021 m. metais, dėl to, kad tuo pačiu 2016–2021 m. laikotarpiu įmonė ESO atliko net apie 30 proc. mažiau investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą nei turėjo atlikti. 

Ketvirta, vadovaujantis ESO pranešimu, nors įmonė ESO smulkiesiems akcininkams išmokėjo „tik“ 7 proc. dividendų, verta pastebėti, kad tie 7 proc. absoliučiu skaičiumi sudaro net 18,06 mln. Eur. Tokias faktines aplinkybes šio kreipimosi kontekste ne mažiau svarbu pabrėžti, kad 2019 m. lapkričio 11 d. įmonė ESO iš UAB „Ignitis grupė“, kuriai priklausė 94,98 proc. ESO įstatinio kapitalo, gavo rašytinę paraišką, kuria buvo kreiptasi į ESO valdybą, siūlant sušaukti neeilinį visuotinį ESO akcininkų susirinkimą[7]. Jame, be kita ko, buvo pasiūlyta priimti šiuos sprendimus: (1) Išbraukti visas ESO akcijas iš prekybos AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje; (2) Patvirtinti akcininką UAB „Ignitis grupė“ asmeniu, teiksiančiu oficialų siūlymą supirkti ESO akcijas, įtrauktas į prekybą AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje. Pažymėtina, kad būtent aptariamu laikotarpiu įmonės ESO akcijų vertė AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje „šovė į viršų“[8].

            Taigi visuomenės informavimo priemonėse ir kituose šaltiniuose viešai paskelbta informacija suteikia pagrindą daryti šias išvadas:

            Išvada Nr. 6 ESO įmonės smulkiesiems akcininkams 2016–2021 m. laikotarpiu buvo išmokėta  18,06 mln. Eur dividendų.  Smulkiesiems akcininkams dividendai buvo išmokėti atsižvelgiant į ESO veiklos 2016–2021 m. rezultatus –  ESO 2016–2021 m. gautą pelną. Kaip  minėta, pelno buvo gauta daugiau ir dėl to, kad 2016–2021 m. laikotarpiu ESO į ilgalaikį materialųjį turtą investavo net apie 30 proc. mažiau lėšų nei buvo suplanuota ir su Taryba suderinta investuoti.

            Išvada Nr. 7 ApieUAB „Ignitis grupė“, kuriai priklausė 94,98 proc. ESO įstatinio kapitalo, rašytinę paraišką sušaukti neeilinį visuotinį ESO akcininkų susirinkimą svarstyti klausimą dėl oficialaus pasiūlymo supirkti ESO akcijas, įtrauktas į prekybą AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje ESO valdybai tapo žinoma vėliausiai  – 2019 m. lapkričio 11 d.

            Penkta, Taryba jos paskelbtajame 2023 m. gruodžio 8 d. informaciniame pranešime taip pat yra pateikusi nuorodą į „permokos grąžinimo projektą“, dėl kurio Taryba pakvietė visus suinteresuotus asmenis savo pastabas ir pasiūlymus Tarybai teikti iki 2023 m. gruodžio 15 d. Susipažinus su Tarybos viešai paskelbtu taip vadinamu „permokos grąžinimo grafiku“, matyti, kad Taryba „permokos grąžinimo grafiku“ laiko jos parengtą Tarybos nutarimo projektą „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2015 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“[9] (toliau – Metodika). Šio viešo kreipimosi kontekste ne mažiau svarbu atkreipti Generalinės prokuratūros dėmesį į tai, kad pirmiau minėtos Metodikos 2 punktas nustato, jog Metodika yra parengta vadovaujantis ne tik Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (toliau – Energetikos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (toliau – Elektros energetikos įstatymas), bet ir Gamtinių dujų, elektros energetikos, suskystintų naftos dujų įmonių investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Tarybos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Gamtinių dujų, elektros energetikos, suskystintų naftos dujų įmonių investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Investicijų derinimo aprašas).

            Atskirai pažymėtina, kad Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, jog Taryba pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be to, užtikrina reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Taryba ir, jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. O minėtas Investicijų derinimo aprašo 15 punktas nustato, kad reguliuojamosios įmonės iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 1 d. pateikia Tarybai Investicijų įgyvendinimo ataskaitą, kurioje nurodomi su Taryba sąrašu (Investicijų derinimo aprašo reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriame nurodyti planuojami ir (ar) faktiškai įgyvendinti vienerių ar kelerių metų investicijų projektai – past.) ir individualiai suderinti, bet dar nebaigti įgyvendinti arba nuo Investicijų įgyvendinimo ataskaitos praėjusiais metais pateikimo dienos baigti įgyvendinti investicijų projektai. Tuo tarpu Metodikos 24.2.3. punktas nustato, kad, jei Taryba atlikdama vertinimą, kurio metu atsižvelgiama į įmonės (čia turima omenyje ESO – past.) pateiktą sekančių metų investicijų planą, po reguliuojamos veiklos pirmų dvejų reguliavimo laikotarpio metų, o vėliau – po ketverių reguliavimo laikotarpio metų bus nustatyti skirtumai tarp investicijų lygio, nustatyto pagal LRAIC modelį, ir faktinio įmonės (čia turima omenyje ESO – past.) investicijų lygio į LRAIC modelio optimizuotus ir neoptimizuotus pagrindinius tinklo elementus, Taryba gali atsižvelgti į susidariusius skirtumus, koreguodama leistinas nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pati Taryba nustatė, jog korekcija yra neatliekama, jei skirtumas (tarp suplanuotų ir faktinių investicijų – past.) neviršija 20 proc. (Metodikos 24.3.1.1. punktas), o jei skirtumas (tarp suplanuotų ir faktinių investicijų – past.) yra didesnis nei 20 proc. – korekcija gali, bet neprivalo būti atliekama (Metodikos 24.3.1.2. punktas).  Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. Taryba savo interneto svetainėje paskelbė informacinį pranešimą, jog patvirtino taip vadinamą „permokos grąžinimo grafiką“.[10] 

            Taigi pristatytas teisinis reguliavimas suteikia pagrindą daryti šias išvadas: 

            Išvada Nr. 8 Įstatymas nustato Tarybos pareigą užtikrinti elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę.

Išvada Nr. 9 Įstatymas nustato ESO pareigą derinti numatomas investicijas su Taryba ir Tarybos pareigą kontroliuoti, kaip yra įgyvendinamos su Taryba suderintos investicijos.

Išvada Nr. 10 Taryba jos priimtu teisės aktu yra nustačiusi tokią energetikos įmonių investicijų kontrolės tvarką, kuri de jure draudžia Tarybai atlikti energetikos įmonei leistinų nusidėvėjimo sąnaudų ir investicijų grąžos korekcijas (kai skirtumas tarp suplanuotų ir faktinių investicijų neviršija 20 proc.) ir de facto suteikia Tarybai neribotą diskreciją pačiai spręsti, ar tokią korekciją atlikti (kai skirtumas tarp suplanuotų ir faktinių investicijų viršija 20 proc.).

Dėl būtinų nustatyti faktinių aplinkybių

Analizuojant pirmiau aptartus asmenų veiksmus (neveikimą) ir faktus, prašome taip pat įvertinti šiuos aspektus:

1. Visuotinai žinoma, kad įmonės akcininkai yra suinteresuoti ne tik tuo, jog įmonė dirbtų pelningai, bet ir tuo, jog pelno gautų kuo daugiau. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta manyti, kad įmonės ESO akcininkai, įskaitant ir smulkiuosius įmonės akcininkus, taip pat buvo galimai suinteresuoti tuo, kad įmonės ESO pelnas 2016 – 2021 m. laikotarpiu būtų kiek galima didesnis, taip tikintis ne tik didesnės investicinės grąžos per dividendų išmokėjimą, bet ir smulkiųjų akcininkų turimų bei į prekybą AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje įtrauktų akcijų vertės augimo;

2. Būtina patikrinti, ar ESO smulkiaisiais akcininkais 2016–2021 m. laikotarpiu nebuvo ESO valdybos nariai ar vadovas ir (ar) kiti sprendimus dėl ESO investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą galintys (turintys teisę) priimti ESO valdymo organų nariai ir (ar) samdomi asmenys. Jei paaiškėtų, kad tokie asmenys turėjo nuosavybės teise arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdė ir/ar naudojo ESO akcijas minėtu laikotarpiu, būtina įvertinti, ar suplanuotų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą nevykdymas nebuvo atliekamas tyčia dėl to, kad būtų gautas kuo didesnis įmonės pelnas, skirstytinas dividendais, ar augtų minėtų akcijų vertė;

3. Būtina patikrinti, ar ESO smulkiaisiais akcininkais (turėjo nuosavybės teise arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdė ir/ar naudojo ESO akcijas) 2016–2021 m. laikotarpiu nebuvo valstybės tarnyboje dirbusių asmenų, kurių pavaldume buvo energetikos įmonės ir/ar Tarybos kontrolė bei reguliavimas ir/arba kurie galimai galėjo daryti įtaką Tarybai, šiai kontroliuojant su Taryba suderinto ESO investicijų plano vykdymą, arba patys nebuvo Tarybos nariais;

4. Vadovaujantis Investicijų derinimo aprašu, būtina išsireikalauti ir patikrinti, ESO kasmet Tarybai teikiamas Investicijų įgyvendinimo ataskaitas bei kitus su tuo susijusius dokumentus (taip pat ir jų neteikimo priežastis bei Tarybos veiksmus, siekiant ataskaitas gauti, jeigu ataskaitos nebuvo teiktos). Šios ataskaitos ir dokumentai leistų patikrinti, ar ESO minėtose ataskaitose atskleisdavo Tarybai duomenis apie tai, kad investicijos nesiekia su Taryba suderintų ir planuose numatytųjų investicijų, leistų nustatyti galimą(-us) atsakomybės subjektą(-us) – ESO ar Tarybą –   taip pat padėtų tinkamai kvalifikuoti veiksmus ar neveikimą;

5. Būtina ištirti, kaip, kokiu būdu, kokiomis priemonėmis ir pan. Taryba tikrina (tikrino) jai pateiktose ESO 2016-2021 m. Investicijų įgyvendinimo ataskaitose ar kituose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą (jeigu tokie duomenys Tarybai buvo teikiami). Tai leistų įvertinti galimą Tarybos valstybės tarnautojų atsakomybę;

6. Siekiant įvertinti Tarybos atsakingų asmenų galimą atsakomybę, būtina analizuoti Tarybai pateiktose ESO 2016-2021 m. Investicijų įgyvendinimo ataskaitose bei su jomis susijusiuose dokumentuose ESO nurodytas Tarybai konkrečias priežastis, dėl kurių ESO neatliko su Taryba sąrašu ir individualiai suderintų investicijų (jei investicijų neatlikimas apskritai buvo atskleistas). Be to, būtina nustatyti, kokių konkrečiai veiksmų Taryba ėmėsi ir kada, siekdama sužinoti, ar ESO tinkamai vykdydavo suderintų investicijų planus, jeigu ESO duomenų neteikdavo Tarybai. Taip pat konkrečiai kokių veiksmų Taryba ėmėsi ir kada po to, kai gavo ESO informaciją, kad ESO neatliko ESO 2016–2021 m. Investicijų įgyvendinimo ataskaitose nurodytų, su Taryba sąrašu ir individualiai suderintų, investicijų. Vertinant svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar Tarybos atskleista informacija apie ilgalaikį investicijų plano netinkamą vykdymą nebuvo Valstybės kontrolės atliekamo audito pasekmė, kas galėtų rodyti netinkamą įstatymuose nustatytų Tarybos funkcijų vykdymą ir galimą baudžiamąjį atitinkamų veiksmų ar neveikimo kvalifikavimą;

7. Būtina patikrinti, ar, kaip teigiama Tarybos, ESO vartotojams iš tiesų jau grąžino 53 mln. Eur per mažesnius elektros energijos skirstymo paslaugos tarifus[11],  taip pat kas lėmė, jog elektros energijos vartotojams grąžintinos vartotojų permokos bendra suma nuo 160,7 mln. Eur sumažėjo 3 mln. Eur – iki 157,7 mln. Eur (pagal Išvadą Nr. 4);

8. Būtina įvertinti, ar pastaruoju metu didinami elektros kainų tarifai nėra susiję su ESO įsipareigojimu grąžinti vartotojams beveik 160 mln. Eur ir jei yra, ar toks veikimas yra teisėtas baudžiamojo įstatymo kontekste.

9. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas įpareigoja Tarybą užtikrinti reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, baudžiamojo įstatymo kontekste būtina įvertinti, ar Tarybos priimtose taisyklėse numatytas reguliavimas, pagal kurį Taryba nekoreguoja leistinų įmonės (šiuo konkrečiu atveju ESO – past.) nusidėvėjimo sąnaudų ir investicijų grąžos, jeigu paaiškėja, kad skirtumas tarp suplanuotų ir faktinių investicijų yra mažesnis nei 20 proc. bei pasilieka sau teisę nuspręsti koreguoti ar nekoreguoti leistinas įmonės (šiuo konkrečiu atveju ESO – past.) nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą net ir tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad skirtumas tarp suplanuotų ir faktinių investicijų yra didesnis nei 20 proc., yra teisėtas.

Dėl paaiškėjusių faktų galimos atitikties baudžiamųjų veikų sudėtims

            Dėl galimo sukčiavimo. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje (iki 2023 m. birželio 1 d. BK 182 straipsnio 2 dalyje) nustatyta kvalifikuota sukčiavimo baudžiamosios veikos sudėtis: tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Siekiant patikrinti, ar aukščiau analizuotų asmenų veiksmuose (ar neveikime) nebuvo galimo sukčiavimo, būtina vertinti tiek Tarybos, tiek ir ESO atstovų/atsakingų asmenų veiksmus, ištiriant, ar minėti asmenys galėjo žinoti ir numatyti apie galimai labai didelės vertės svetimo turto įgijimą. Taip pat būtina vertinti asmenų veikimo subjektyviosios pusės elementą – veiksmų atlikimą tyčia ar neatsargiai. Šios sudėties aspektu įstatymas nustato privalomą tyčios formą. Į šiuos klausimus galėtų padėti atsakyti ESO pateiktų investicijų dokumentų ir ataskaitų tyrimas, taip pat Tarybos veiksmai (neveikimas), vertinant minėtus dokumentus ir priimant atitinkamus Tarybos sprendimus (arba susilaikymas tokius sprendimus priimti). Atkreiptinas dėmesys, kad už šią veiką atsako ir juridinis asmuo.

Dėl galimo piktnaudžiavimo. BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą. Už šią veiką atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Be to, šio straipsnio antrojoje dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatoma ir asmenims, kurie atliko minėtas veikas, siekdami turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo. BK 229 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tarnybos pareigų neatlikimą. Už šia veiką atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

Atkreiptinas dėmesys, kad BK 230 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog valstybės tarnautojui taip pat prilyginamas ir asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, kad BK 228 straipsnio ir 229 straipsnio sudėtys tirtinos ne tik Tarybos, bet ir ESO atsakingų asmenų/vadovų ar atstovų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 229 str. atsakomybę nustato už veikas, kurios atliktos neatsargiai, t. y. nereikalaujama tyčios kaltės formos.

Dėl galimo turto pasisavinimo. BK 183 straipsnyje nustatoma atsakomybė už turto pasisavinimą (patikėto ar asmens žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės), o 2 dalis nustato atsakomybę už šią veiką didelės vertės turto atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad už šias veikas atsako ir juridinis asmuo.

Dėl galimo turto iššvaistymo. BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatoma baudžiamoji atsakomybė už patikėto ar asmens žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. Seimas panaikino BK 184 str. 4 d., kuri nustatė baudžiamąją atsakomybę ir už turto iššvaistymą dėl neatsargumo. Minėtu pakeitimu Seimas dekriminalizavo baudžiamąją atsakomybę už turto iššvaistymą dėl neatsargumo: šiuo metu neatsargus turto iššvaistymas nėra baudžiamas, o ši veika gali būti padaroma tik tyčios forma.

Primintina, kad BK 183 ir 184 straipsniuose nustatytos nusikaltimų sudėtys skiriasi tuo, kad turtas iššvaistomas kitų asmenų naudai, o turto pasisavinimo nusikaltimo sudėties atveju – turtas įgyjamas sau. Kaip jau buvo minėta, tiriant atsakingų ESO pareigūnų veiksmus (ar neveikimą), būtina patikrinti, kas 2016-2021 metais buvo ESO akcininkai, siekiant nustatyti, ar tarp akcininkų nebuvo valdymo organo narių bei įmonės vadovų, darbuotojų ar atstovų, kurie buvo atsakingi už suplanuotą ir Tarybos patvirtintą investavimo į ilgalaikį materialųjį turtą vykdymą. Nustačius akcininkų ir valdymo organo narių/vadovų/darbuotojų ar atstovų sutaptį, nagrinėtinas BK 183 straipsnio taikymas, nesant sutapties – BK 184 straipsnio taikymas. Aukščiau minimos kvalifikuojančiosios galimų nusikaltimų sudėtys, nes preziumuojama, kad minėtos veikos galimai sukėlė didelę žalą plačiam asmenų ratui – vartotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

Šiame Kreipimesi išdėstyti faktai ir argumentai, kelia pagrįstas prielaidas manyti, kad ESO, kaip energetikos veiklą vykdanti įmonė, galimai nepagrįstai ir neteisėtai metai iš metų neatlieka suplanuotų investicijų, tačiau suplanuotų investicijų reikalaujančias lėšas renka iš elektros vartotojų, kurios vėliau yra išmokamos dividendais akcininkams. Išdėstyti faktai kelia pagrįstų prielaidų manyti, kad Tarybos atsakingų asmenų veikla, galimai tinkamai nekontroliuojant ir nereguliuojant elektros įmonių veiklos, yra nesuderinamas su Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme įtvirtintais elektros energijos rinkos reguliavimo bendraisiais principais, pažeidžia elektros energijos vartotojų interesus bei galimai atitinka baudžiamųjų veikų sudėtims, be to, galimai prieštarauja viešajam interesui.

Generalinės prokurorės prašau įvertinti šiame Kreipimesi pateiktus faktus ir jų atitiktį jau  apibūdintoms ir kitoms Baudžiamojo kodekso normoms ir, nustačius galimus nusikalstamų veikų požymius, pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat prašau pradėti viešojo intereso gynimo procesą ir/ar informuoti apie Generalinės prokuratūros sprendimus pradėti (atsisakyti pradėti) viešojo intereso gynimo procesus, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas pagal Generalinės prokurorės pavedimą, apie kurį buvo viešai pranešta 2023 m. spalio 26 d.

Pagarbiai,

Prof. dr. Ignas Vėgėlė


[1] Generalinės prokuratūros viešas pranešimas: „Prokuratūra įvertins 160 mln. Eur permoką ESO ir jų sugrąžinimą vartotojams“. Publikuota: 2023-10-26. https://www.prokuraturos.lt/lt/prokuratura-ivertins-160-mln.-eur-permoka-eso-ir-ju-sugrazinima-vartotojams/9819#:~:text=Vie%C5%A1ojoje%20erdv%C4%97je%20pasirod%C5%BEius%20informacijai%20apie%20tai%2C%20kad%20gyventojai,sprend%C5%BEiama%2C%20ar%20b%C5%ABtina%20taikyti%20vie%C5%A1ojo%20intereso%20gynimo%20priemones.

[2] VERT viešas pranešimas: „VERT: planuojamas sprendimas dėl ESO 160 milijonų spartesnio grąžinimo termino – iki šių metų pabaigos“. Publikuota: 2023-12-08. https://www.vert.lt/Puslapiai/naujienos/2023-metai/2023-11-08/VERT-planuojamas-sprendimas-del-ESO-160-milijonu-spartesnio-grazinimo-termino-%E2%80%93-iki-siu-metu-pabaigos.aspx

[3] VERT viešas pranešimas: „VERT pristato ESO permokos grąžinimo grafiką – buitiniai vartotojai pinigus atgautų per 2,5 metų“. Publikuota: 2023-12-08. https://www.vert.lt/Puslapiai/naujienos/2023-metai/2023-12-08/VERT-pristato-ESO-permokos-grazinimo-grafika-%E2%80%93-buitiniai-vartotojai-pinigus-atgautu.aspx

[4] Pagal Tarybos 2023 m. lapkričio 8 d. informacinio pranešimo duomenis.

[5] Pagal Tarybos 2023 m. gruodžio 8 d. informacinio pranešimo duomenis.

[6] ESO pranešimas. Publikuota: 2023 m. spalio 30 d. https://www.eso.lt/lt/ziniasklaida/eso-moketi-dividendai-keliavo-i-valstybes-biudzeta.html

[7] Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės ir darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektų (nasdaq.com)

[8] Energijos Skirstymo Operatorius | Trading — Nasdaq Baltic

[9] Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2015 m. sausio 15 d. Nutarimo Nr. O3-3 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2015 m. sausio 15 d. Nutarimo Nr. O3-3 „Dėl elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo.

[10] VERT viešas pranešimas: „VERT priėmė vartotojams palankesnį sprendimą dėl ESO lėšų grąžinimo“. Publikuota: 2024-01-04. https://www.vert.lt/Puslapiai/naujienos/2024-metai/2024-01-04/VERT-prieme-vartotojams-palankesni-sprendima-del-ESO-lesu-grazinimo.aspx

[11] Žiūrėti Tarybos viešą pranešimą: „VERT: planuojamas sprendimas dėl ESO 160 milijonų spartesnio grąžinimo termino – iki šių metų pabaigos