Rugsėjo viduryje Lietuvos bankas pasidalino puikia žinia: dėl mažėjančios infliacijos ir geros padėties darbo rinkoje mūsų šalies ekonomika grįžta į augimo kelią. Prognozuojama, kad šiemet šalies ekonomikos augimas viršys 2 proc., o kitąmet plėtra įsibėgės ir pasieks 3 proc. Toks augimas neišvengiamai palies ir šalies biudžetą. Todėl reiktų sau užduoti klausimą kaip pasinaudosime jo vaisiais ir ką rytoj galime daryti efektyviau nei darome šiandien? Tokių klausimų kėlimas yra viena ir parlamento funkcijų, žinoma, parlamentinės kontrolės vardu. Deja, šiuo metu Lietuvoje, parlamentinė kontrolė yra neišnaudotas potencialas. Tą įrodysiu savo komandos atliktu nedideliu Užimtumo tarnybos tyrimu.
Parlamentinė kontrolė – būdas taupyti mokesčių mokėtojų pinigus
Kaip teisininkas, galiu pasakyti, kad šiuo metu Lietuvoje turime pernelyg didelį parlamento susikoncentravimą į teisėkūros kiekybę, o ne kokybę ir per mažą į parlamentinę kontrolę. Tam, kad mūsų visuomenė veiktų efektyviai reikalinga ne tik priimti gerus įstatymus, nors visi žinome, kad jie Lietuvoje nėra tobuli, neretai ir dėl jų kiekio, bet ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Kaip žinia už įstatymų įgyvendinimą pas mus yra atsakinga Vyriausybė, ministerijos ir joms pavaldžios institucijos. Parlamentas prižiūrėdamas Vyriausybę ir kitas jai pavaldžias institucijas vykdo šią kontrolę. Praktinių jos įgyvendinimo būdų gali būti įvairių nuo pigių politinių cirkų, skirtų pakaitinti aistras, iki labai realių ir efektyvių pasiūlymų kaip gerinti esamą situaciją. Tam, kad matytumėte kaip gali veikti parlamentinė kontrolė, su komanda atlikome tyrimą ir priėjome konkrečių išvadų kaip efektyviau panaudoti valstybės pinigus smulkaus verslo skatinimo srityje.
Ištyrėme Užimtumo tarnybą
Lietuvoje Užimtumo tarnyba keletą kartų per metus skelbia kvietimus teikti paraiškas priemonėje „Parama verslo kūrimui“. Rugsėjo 16 d. paskelbtam ir iki spalio 15 d. atvirame kvietimui buvo skirta 10,5 mln. eurų dydžio suma. Vienas pareiškėjas gali gauti iki 28 644 eurų dydžio paramą su net 100 proc. siekiančiu finansavimo intensyvumu. Už šias lėšas pareiškėjas gali įsigyti darbui reikiamą įrangą. Todėl tokios priemonės tikslinis sustygavimas ne tik reiškia efektyvesnį valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, bet ir gali tiesiogiai prisidėti prie dalies gyventojų gerovės. Atliktas tyrimas parodė, kad priemonės trūkumai mažina jos tikslumą.
Vidiniai prieštaravimai kenkia priemonei
Nors pačią priemonę iš esmės laikyčiau geru instrumentu auginti smulkiojo verslo gretas Lietuvoje, tačiau joje užkoduotas prieštaravimas. Pareiškėjas, norintis gauti dotaciją, turi būti praeityje nevykdęs verslo šioje srityje. Tačiau prioritetiniai balai teikiami, jeigu pareiškėjas yra sukaupęs patirtį toje srityje, kurioje nori kurti verslą. Suprantu, kad čia norėta apsisaugoti nuo atvejų, kai smulkieji verslininkai piktnaudžiauja ir apsimeta, kad neturėjo verslo. Tačiau turime praktinį atvejį, kaip kadaise kepyklą turėjęs asmuo savo veiklas sustabdė, nes buvo pakviestas dirbti vieno restorano vadovybėje. Šiandien šis asmuo negali teikti paraiškos priemonėje vykdyti norimas veiklas, nes ją kadaise vykdė. Toks laiko faktoriaus neįvertinantis apribojimas sukelia labai skausmingas problemas. Pirma, jis moteriai neleidžia pasinaudoti priemone. Antra, jis nuo verslo kūrimo sustabdo tuos, kurių sėkmės tikimybė dėl didesnių žinių ir sukauptos patirties yra didesnė. Tokiu būdu mažinama valstybės grąža iš į šią priemonę investuojamų pinigų. Manau, kad Lietuva formuodama valstybės investicijų politiką turėtų vadovautis tokiais principais, kuriais vadovaujasi daugelis investuotojų. Šiuo atveju turėtų būti siekiama mažesnės rizikos ir didesnės grąžos. Abu šiuos kriterijus pasiektume, jeigu iš samdomo darbo į nuosavą smulkų verslą grįžtantys asmenys galėtų pasinaudoti šia priemone.
išvados
Manau, kad aptarta situacija mums sufleruoja keletą išvadų. Pirma, vietoje perteklinių ribojimų priemonėje turi atsirasti sveiku protu ir tyrimais grįsti saugikliai. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad neretas asmuo yra linkęs keisti darbą, kas trejus, todėl galėtume suformuoti saugiklius atsižvelgdami į šį laikotarpį užuot absoliučiai pašalinę galimybę gauti dotaciją toje pačioje srityje. Antra, efektyvi parlamentinė kontrolė tikrai gali prisidėti prie teisingesnio valstybės finansų valdymo, o tai reikštų saldesnius ekonominio augimo vaisius.
